Lininis rankinukas

Įtariu, kad jau prieš metus ketinau siūtis rankinuką pagal viename forume esančią pamoką. Na, bet visgi geriau vėliau nei niekada, tad pasiėmiau lino ir pasisiuvau. Dabar galvoju dar vieną siūti. Tik pirmiausiai reikės pasidomėti, kuo būtų galima impregnuoti audinį. Ypač šį birželį su medžiaginiu rankinuku pavojinga kur nors eiti, jeigu nenori neštis lietsargio.











I was planning to sew this bag more than a year ago. But better later than never.After a year of planning and two evenings of sewing I have a new linen bag. And I want more. Maybe I should make some embroidered one? Or with crocheted elements? I have too many ideas for a next one.

Pagyriamasis žodis "Clover" vąšeliams

           Taip jau nutiko, kad iš „Kasiūlų“ parduotuvės sulaukiau pasiūlymo išbandyti jų atsivežtus naujus japoniškus „Clover“ firmos vąšelius. Gerai jau, prisiprašiau, jų facebook‘o puslapyje pasiūliusi, kad galėtų brangesnes prekes duoti išbandyti tam tikrais rankdarbiais užsiimantiems žmonėms, kurie parašytų savo įspūdžius. Tai, kad dėl kokių nors priemonių svaigsta dalis pasaulio, nebūtinai yra rimtas argumentas – dalis priemonių gali būti tiesiog mados reikalas. Tai štai, sulaukiau pasiūlymo ir pradėjau galvoti, kokie galėtų būti reikalavimai, pagal kuriuos galėčiau žiūrėti į dovanoto vąšelio „dantis“. Kadangi vertinimo kriterijų atsirado, su pasiūlymu mielai sutikau.

Jeigu neturite laiko ar tiesiog tingite skaityti mano įspūdžius, štai jums santrauka: pirmasis įspūdis – ir kaip aš su juo nersiu? Įspūdžiai po savaitės – ir kaip aš su senaisiais vąšeliais nersiu?

O dabar apie viską nuo pradžių:

Praėjusį pirmadienį nuėjau į parduotuvę išsirinkti vąšelį (jau buvau nusprendusi, kad man reikia gana plono – 1,25 mm storio, kad galėčiau išbandyti dalykus, kurie nebūtų tokie aktualūs, jei vąšelis būtų storesnis).

Gitana iš Vilniaus parduotuvės buvo liudininkė – pirmoji reakcija išėmus vąšelį iš įpakavimo buvo tokia: ir kaip man su juo reikės nerti, negi bus patogu? Pakraipėm abi galvas ir tiek. Bet eksperimentas turėjo būti atliekamas namuose. Pagrindiniai keliami reikalavimai buvo šie:

- vąšelis turi gerai užkabinti du nesuktus plonus lininius siūlus (suktas siūlas, kaip žinia, daug geriau užsikabina)

- vąšelis neturi draskyti piršto (kam yra tekę gydyti plonu vąšeliu kruvinai perrėžtą pirštą, žino, apie ką aš, o kitiems linkiu to ir nepatirti – menkas malonumas)

- vąšelis turi būti malonus rankai (žinau, čia labai asmeninis dalykas, bet būna tokių vąšelių, kurie tiesiog nelimpa prie rankos, tad tikėjausi, kad šis bus tiesiog kaip kiti – nieko daugiau nesitikėjau)

           Tad į dvikovą stojo du to paties storio vąšeliai: „Clover“ ir anonimas (deja, firma nesiteikė įsiamžinti, užrašytas tik vąšelio storis).

           Iš pirmo žvilgsnio jie atrodė vienodi (bent jau pats kabliukas).

           Visgi reikėtų pripažinti, kad japoniškojo numeris daug aiškiau užrašytas, krūvoje būtų daug lengviau jį susirasti nei peržiūrinėjant visų metalinių numerius.

           Be to, ko vertas dangtelis. Gal storiems vąšeliams jis ir nereikalingas, bet ploniems – nepamainomas daiktas. Juk būtų visai nemalonu, jeigu nėrinys, įmestas į medžiaginę rankinę išlįs, o jeigu labai nepasiseks, tai net ir odinėje skylę paliks.

           Visgi yra vienas „bet“ – aš dar nesugalvojau, kaip dangtelio nepamesti neriant. Žinoma, paprasčiausia jį tvarkingai pasidėti ant stalo. Bet jeigu esi ne namuose? Ypač vasaros metu aš neriu traukiniuose, sodyboje tiek viduje, tiek ir lauke, dar kartais prie gydytojos kabineto ar šiaip ko laukdama. Yra dangtelio apačioje kažkokia skylutė, bet ant kaklo gi aš jo nekabinsiu? Taip ir nesuprantu, ar čia aš kažką pražiopsojau, ar japonai kažko neapgalvojo. O gal viskas daug paprasčiau? Tiesiog reikia nusipirkti kokio nors gražaus audinio (net nereikia pirkti, namuose jau susikaupė atsargos) ir pasisiūti gražų dėklą nėriniui. Tuomet galėčiau dangtelį paprasčiausiai įmesti, kai jo nereikės.

           O dabar apie patį eksperimento procesą. Jau iš vakaro buvau pradėjusi nerti turėtu anoniminiu 1,25 mm storio vąšeliu takelio kraštą iš lininių siūlų, kurie buvo skirti eksperimentui. Nėrėsi beveik gerai: sodyboje beknisdama žemę sugebėjau nusiplėšti didžiojo piršto odelę palei nagą, tad neriant kiek skaudėjo. Jeigu ne šie bandymai, būčiau nėrimą kuriam laikui atidėjusi. Tad tą vakarą nunėriau štai tiek (ir daugiau procesas nepajudėjo iki šiol).

           Žaizda ir kitą vakarą dar nebuvo užgijusi, tad ėjau namo ir galvojau apie laukiančias linksmybes: rankai nepatogų vąšelį (keista, kad juos taip giria, nes pirmasis įspūdis nepasirodė labai malonus) ir skaudantį pirštą. Vakaras turėjo būti smagus...

           Pirmieji įspūdžiai pradėjus nerti nustebino: vąšelis visai normalus – paėmus siūlą, jis ir rankoje daug patogiau laikosi, ir keistumo nesijaučia (kad piršto neerzina, neskauda, supratau tik baigusi nerti). Tad pirmoji išvada buvo akivaizdi: „Clover“‘io vąšelius būtina bandyti tik su siūlu, prisėdus bent kelias minutes panerti.

           Šie vąšeliai yra kiek įnoringi: norint greičiau išmokti juos taisyklingai laikyti, patartina iš pradžių naudoti kelis nesuktus siūliukus. Iš pradžių jį tikriausiai laikiau ne visai tinkamu kampu, nes retkarčiais vieną iš dviejų siūlų palikdavau. Bet po kokios valandos ši problema nebekildavo. Kas žino, gal šių vąšelių viena iš nutylimų paskirčių ir yra išmokyti žmogų juos taisyklingai laikyti (nors vienas protingas žmogus man sakė, kad vąšelį reikėtų laikyti ne kaip parkerį, bet iš viršaus; pabandžiau, nepatiko, nebebandysiu). O gal taisyklingas laikymas ir garantuoja gerą nėrimą ir šie dalykai susiję?

           Kiek nustebino tai, kad šis vąšelis yra kiek storesnis už mano iki šiol naudotą. Vizualiai tai nelabai matosi, bet pirštai jaučia, nėrimo kietumas kiek skiriasi. Bet turint visą kolekciją, žinoma, tai nebūtų problema – tiesiog pasiimčiau plonesnį. Juk jų yra net nuo 0,5 mm storio, o šio deficito Lietuvoje ne taip paprasta rasti.

           Ilgiau panėrus nudžiugino ir dar vienas dalykas: nors šie vąšeliai yra pakankamai smaili, kad lengvai pradurtų skylę ten, kur reikia pratraukti siūlą, tačiau nėra tokie aštrūs, kad skylė atsirastų piršte. Ko gero tai irgi reikėtų priskirti japonų tobulumo siekimui. Pirštų skausmai ir galvojimas, kaip nerti, kad neskaudėtų ir nesukruvintum nėrinio, negresia.

           Čia būčiau galėjusi ir baigti šį tekstą: vąšelis smagus, su juo malonu nerti. Štai ką dabar neriu:

 

           Be to, dar viena juosta jau nunerta.

           Tik galutinio rezultato dar reikės palaukti...

           Bet juk man patinka ir kiti turimi vąšeliai... Visgi yra dar vienas „bet“... Vieną vakarą nėriau gal kokias 4-5 valandas. Vakare sugalvojau pasiimti kitą nėrinį (bliuzelę, apie kurią dar nesu rašiusi). Jį nėriau su 2 mm storio „Prym“‘o vąšeliu. Jis yra mano šio numerio mėgstamiausias, su juo sunerta nemažai lino. Bet mėgstamiausias jis buvo iki šiol. Pirmoji mano dešinės rankos reakcija buvo tokia: „Ir ilgai tu mane su juo kankinsi?“ Nerdama gal kokią trečią gėlytė pagaliau vėl pripratau prie vąšelio. Ir tuomet supratau vieną dalyką – laukia visų vąšelių keitimas imigrantais iš Japonijos. „Clover“‘is tyliai, nejučiomis, bet akivaizdžiai įrodė, kad jis yra geresnis už savo giminaičius.

           Taigi, kokias išvadas aš padariau iš šio eksperimento: kaip ir viską, taip ir šiuos vąšelius reikia prisijaukinti. Bet vėliau nebesinori grįžti prie senųjų. Tad šiuo metu mano planas yra toks: pakeisti visus vąšelius. Tik kadangi jų storiai, nėrimo kietumas gali kiek skirtis, tai keitimas vyks palaipsniui. Užbaigusi visus darbus kurio nors numerio vąšeliu, keliausiu jį pirkti. Tikėtina, kad taip sumažinsiu pradėtų nėrinių skaičių, be to, nesinorės pradėti naujus, kol nebus naujų vąšelių. O tai bus dar viena teigiama šių vąšelių savybė...

P. S. Prisipažinsiu, nesu labai išranki įrankiams, sugebu sėkmingai naudoti tai, ką turiu po ranka ar galiu lengvai gauti, tad supratimas, kad užkibau ir keisiu visus savo vąšelius, mane vis dar stebima. Jeigu ne ši „Kasiūlų“ suteikta galimybė gerai išbandyti vąšelį, tikrai nebūčiau su jais susipažinusi. O dabar jie taps mano privalomais turėti įrankiais. Jau ir ne vienai neriančiai draugei apie juos pripasakota...

P. P. S. Parduotuvėje yra ir daugiau įdomių „Clover“‘io įrankių. Artimiausiu metu reikės išbandyti siuvinėjimą dviem siūlais. Eksperimentuosiu paprasta adata, bet jeigu susidomėsiu, būtinai reikės įsigyti šias. Įtariu, kad irgi turėtų būti smagios. Be to, turiu ir dar kitų minčių, bet apie jas dar ankstoka kalbėti, nes nežinau, ar tikrai tam tiks tai, kas yra parduotuvėje. Reikės keliauti apžiūrėti...

Darbai sodybai ir intensyvus siūlų naikinimas

Ankstyvą pavasarį ar vėlai rudenį, atšalus orams, sodyboje rytais ne pats maloniausias darbas būna iškišti kojas iš lovos. Kažkaip vėsoka. Norėdama išspręsti šią problemą, skubiai ėmiausi mezgimo ir nėrimo bei sukurpiau du kilimėlius iš to, kas tikriausiai turėjo būti išmesta, nes buvo vargiai naudotina. Abejoju, ar šį pavasarį jų dar labai reikės. Panašu, kad pečiaus nebereiks kūrenti ir grindys bus įšilusios, kaip ir visas namas. Bet juk bus kitas ruduo, o po jo ir pavasaris, tad darbai tikrai pravers. Tiesa, yra įmanoma, kad megztas kilimėlis taps kokiu pagalvės užvalkalu ar kėdės užklotu. Nėra jis didelis, o spalvos labai gražiai dera. Net nepagalvotum, kad čia sudėti siūlai, kurie net į kojines buvo nededami... Beje, ir siūlų atsargų naikinimas čia neblogas - viso jie sveria 1247 gramus. Ir vienoje iš siūlų dėžių vietos atsirado... Gal reikės dar kelis numegzti...

One more useful thing in our country house is a rug. Early spring or late autumn, when the floor is cold, it is such a pleasure to put your feet on it. So this May I made two rugs: one was knitted, another - crocheted. I am not sure, if they are so important now. It looks, that we had no spring this year: summer came after winter. But soon will be autumn. And another spring... I also was really glad, that I used more than kilo (1247 grams) of yarns, which looked unusable. Instead of throwing them away, I made these rugs. I guess, I should make more. Just to use some of my stash...

Skubiai skubiai...

Praėjusį šeštadienį grįžusi namo sužinojau, kad broliui skubiai reikia kojinių-šlepečių. Mama jas pradėjo megzti, bet paaiškėjo, kad per mažos (o gal ji tik sakė, kad mezga broliui, o iš tiesų mezgėsi sau?). Tad teko šokti į talką ir antradienio vakare jos jau buvo baigtos. Kiek čia to darbo, jeigu mezgi sudėjusi daug daug įvairių siūlų (šiuo atveju tik 8, bet būna ir virš 10), virbalus pasiimi 4 numerio. Tada net ir 45 dydis atrodo juokai. Svarbiausia per ilgų nenumegzti. Tik svoris tokių kojinių - maždaug pusė megztinio (šį kartą - 254 gramai). Galvoju dar kelias tokias poras numegzti: vilnonių kojinių lentynoje vietų dar yra, o siūlų dėžę bent vieną išnaikinti būtų visai smagu.

Last Saturday I was told, that my brother needs socks-slippers. My mother knitted them, but they became too small, so she has knitted these socks for herself. So I came to a help and Tuesday evening these slippers were finished. The size of my brother's feet is 45, but using needles of size 4 knitting goes very quickly. But they weight like half of my sweater - this time - 254 grams. Maybe I should knit few more pairs and to clean at least one of the boxes of the yarns.

Kaip žibuoklės vynuogėmis tapo

Nusimezgiau aš megztinį. Ir net galus suslėpiau (turiu aš ir dar vieną beveik baigtą megztinį, bet jo dar šonus ir rankoves reikia susiūti, tai guli jau seniai). Bet kadangi jis pilkas, norėjosi kažko linksmesnio, gyvesnio. Tad nusipirkau "Mezgimo zonoje" dviejų spalvų sagas, o išdėliojusi pagalvojau - beveik žibuoklės (beje, vakar vakare skaičiau, kad jų jau pasirodė miškuose). Siūdama jas klausiausi ansamblio "Chominciamento di gioia" kompaktinio disko "In vinea mea", kurį kažkada nusipirkau Milane. Baigiau su paskutine daina "In taberna", apsivilkau ir pagalvojau: o gal čia visgi vynuogės: vienos žalios, kitos violetinės, bet iš visų vynas skanus (ir pakelia nuotaiką, jeigu pavasaris neateina).


This weekend I've finished a new sweater. Is it simply grey, so I wanted to make it more playful. So I've bought some colourful  buttons. At first they reminded me some hepaticas. But I was listening to a great disc "In vinea mea" by "Chominciamento di gioia" (which I found few years ago in Milano) while sewing buttons. The sweater was finished with the last song "In taberna". I looked at it and thought, that maybe these buttons remind me grapes: some are green, some are violet, but all are great in a good wine (and make one happier, if spring still does not come - it was snowing today, again...).

Ruošiuosi pavasariui

Na, ateis jis vieną dieną, tikrai ateis. Gal bus labai trumpas, bet visvien sulauksim. Nors jau ir aš pradedu nekantrauti. O kadangi nekantrauju, tai pradedu ruoštis kapstymosi darže sezonui. O tai pradžiai reikia daug, labai daug vilnonių kojinių. Kodėl tiek daug? Na, dėl paprastos priežasties: koja į kaliošus kišama su vilnonėmis, kad būtų šilčiau. Bet gerai padirbėjus jos išsipurvina, tad kitą dieną į žemėtas nebesinori kišti kojas, reikia kitų. Žinau, tuoj pasakysite, kad kojines galima išsiplauti. Žinoma, tikrai galima. Ypač jeigu namuose yra vandentiekis, karštas vanduo. O jeigu viso to nėra, o ežero pakraščiuose vis dar plaukioja viena kita ledo lytis? Na, šaltoka tuomet, tad plovimas atidedamas vasarai, kuomet bus galima patogiai atsisėsti ant liepto, sumerkti kojas į vandenį... Štai todėl tų kojinių daug ir reikia. Be abejo, jos tikrai nemezgamos iš specialių tam skirtų siūlų, bet iš visokių namuose esančių atsargų. Štai šioms buvo sunaudota 132 gramai visokių pusvilnių ir vilnų. Šito siūlų rinkinio liko dar vienai porai, tad tikriausiai ir ją reikės vakarais po darbo numegzti, kai nieko kito, sudėtingesnio nesinorės daryti.


I am preparing for spring season in the garden. Well, it is still snowing outside, but I hope, that one day spring will come. And that day, while the ground still will be cold, wooly socks will be very useful. Such socks are great to finish old yarns, the ones, which cannot be used for better knits. This time I used 132 grams of old wools from my stash.  I have enough of the same yarns for one more pair. I guess, I'll knit them in the nearest evenings, after long working day.

Su šventom Velykom!

Linksmų šventų Velykų!

Joyful Easter!

Pilkos snaigės ant balto sniego

Ilgas ilgas snaigėmis apkritęs šalis iš natūralios pilkos estiškos vilnos. Šio grožio schema yra štai čia. Prireikė nei daug, nei mažai - tik 245 gramų siūlo (1716 metrai; ne taip ir mažai, metražo megztiniui pakaktų).


Long long shawl from Estonian wool. It's chart can be bought here. I used 245 grams (1716 m) of wool.

Ką šiuo metu veikiau

Paskutiniu metu buvau labai užsiėmusi. Na, pirmiausiai vakarais laisvo laiko labai sumažėjo. Kaip aš juokauju, pirmadienį ryte kai išeinu į darbą, tai grįžtu tik penktadienį po jo. Kitomis dienomis vis kur nors einu: kursai, protmūšis, kiti kursai... Tad rankdarbiams ne tiek daug laiko telieka. Po truputį mezgu testuojamą šalį. Bet svarbiausias darbas buvo dovana dukterėčiai vienerių metukų proga. Jau seniai žinojau, kad tai turės būti lėlytė, siuvinėta ir siūta pagal "Inspirations" žurnalą. Susan O'Connor aprašymas puikus. Rezultatu esu labai labai patenkinta. Gavėjos tėveliams ji irgi patiko.



O siuvinėjimui naudoti 9 spalvų DMC siūlai, viskas siuvinėta vienu siūliuku. Suknelė siūta iš skiautininių medžiagų. Darbo čia tik atrodo nedaug. Per vakarą nepadarysi. Net ir savaitgalio labai ilgo reikėtų. Na, planuoju dar vieną siūti, tai tada paskaičiuosiu, kiek užtrunka tokią mažylę sukurti. Dar būtų neblogai sugalvoti, kam ji atiteks, kai pasiūsiu...








At the moment I am very busy:  three evenings I am going to some courses, one evening to quiz game. So I have some time for my other hobbies only at the weekend (if I do not prepare for courses). These days I was knitting a little (testing a shawl) and stitching, stitching and sewing. I was preparing a gift for my niece (it is her first birthday - very important occasion). I new, that the gift will be a doll from "Inspirations" by Susan O'Connor. It is great and I like the result very much.
I used 9 colours of DMC, everything was stitched with one strand. I has taken a lot of time to make it. One weekend would not be enough for it. But it was worth. Now I want to make one more doll. I liked it so much... But I also should find someone, whom I could make the doll.

Kiek paardžius

Praėjusį savaitgalį mama šnairavo žiūrėdama, kaip aš siuvinėju, tiksliau, kaip ardau tai, ką išsiuvinėjau. Ir iš tiesų: ardžiau daug ilgiau nei paskiau prireikė laiko iš naujo išsiuvinėti. Gal rezultatą tik aš ir matysiu, bet aš rami, dabar jau visos trys kalvos atrodo taip, kaip ir turi atrodyti ir tinklelio tankumas skiriasi nuo lapo tankumo. Na, galbūt dar prancūziškus mazgelius į tarpus įsiuvinėsiu (anot aprašymo jų ten neturi būti). Šį savaitgalį bus galima ramiai siuvinėti toliau. Norėčiau užbaigti viršutinį žiedą.

I've restitched one of the hills. I like new result much more.  Maybe I'll stitch french knots to make it perfect. I'll see... But this weekend I'll stitch without thinking. I'd like to finish the upper blossom.

Pagaliau vėl balta...

Šią pusskarę jau rodžiau. Tai buvo paskutinis pernai baigtas rankdarbis. O šiandien, kad jau pasnigo, išsinešiau ją žiemos pasižiūrėti. Na, dar ir kelias nuotraukas padariau, kažką juk reikia įkelti į ravelry, visgi testuojamas mezginys.

I have shown this shawl before. It was the last knitted work last year. But the beginning of new year was very rainy here in Vilnius and only last two days has started snowing. But it is so nice these days. And my shawl went to look, how winter looks like. Here some photos of it (I have to make few for ravelry, it was a test knitting project).

Dovanų maišelis

Viena pernai vasaros dovana... Vis neprisiruošdavau parodyti. Tiesiog buvo dovana (angeliukas) ir reikėjo maišelio. Prisiminiau, kad turiu vieną gerai pamirštą siuvinėjimą, tad sėdau prie overloko ir maišelis dovanai per kelias minutes buvo pasiūtas.

This picture was stitched some years ago. One day I needed something, where could I put a gift - this angel. So in few minutes I made a bag...

Šlepetės į svečius

Dar vienas pernykštis nerodytas darbas - sunerti vienų siūlų likučiai. Vos spėjau užsiūti šlepetes, mama jas pasiėmė ir pasakė: šiandien einu į svečius, pravers. O grįžusi pridūrė: patogios, patiko. Viso šito reikalo išvada: būtų neblogai nunerti kokias dešimt skirtingų dydžių porų svečiams. Vietos daug neužima, lengvai išplaunamos ir... šiltos (vilnonės).

My last last year's crocheting. My mother tried these  slippers and liked them very much. My newest plan - to make some 10 pairs (or even more) for our guests. They are small, easy to clean and warm - crocheted from wool.

Elniai devyniaragiai

Manieji elniai devyniaragiai jau išbėga. Gal ir simboliškame, kad šiuos gražuolius pasiuvau kalėdinio laikotarpio pabaigoje. Galės ramiai laukti kitų Kalėdų. Įsivaizduokit, kalėdinės smulkmenėlės sausio pradžioje. Neblogai... Bet žaidimo autorė Kalėdas dar tik pradeda švęsti. Tad galime pasveikinti visus ortodoksus, švenčiančius Kristaus gimimą.

I was participating in one sew-together. We were sewing wonderful Christmas deers. Now they are going to wait for next Christmas. But for the author of these great creations and for many other participants I want to say:

С Рождеством Христовым! Merry Christmas!

Paskutiniai viščiukai

Su jau atėjusiais naujaisiais metais! Tegul jie būna džiugūs, įdomūs, kūrybingi, pilni gražiausių nuotykių!

Happy New Year! Let this year be full of joy and the most beautiful adventure, interesting, creative!

O čia dar paskutiniai pernykščiai darbai - reikia gi suskaičiuoti visus viščiukus...

And here are my last works from 2012...

Pirštinės kiemuralapaset - 82 gramai Garnstudio DROPS Karisma Superwash
Mittens kiemuralapaset - 82 grams of Garnstudio DROPS Karisma Superwash

Šalis (raštas iš senos rusiškos knygos) - 92 gramai Regia Lace
Shawl (pattern from old Russian book) - 92 grams of Regia Lace

Šalikiūkštis (schema čia) - 77 gramai Aade Lõng Artistic 8/2Scarf (pattern is here) - 77 grams of Aade Lõng Artistic 8/2

 

Flight Home Shawl - 97 gramai Aade Lõng Artistic 8/1

Štai ir viskas. Daugiau mezginių pernai lyg ir neužbaigiau. O dabar darau mezgimo pertrauką. Manęs laukia jakobiniškasis siuvinėjimas. 

That's all for last year's knitting. Now I'll leave my knitting for a while. Its time for stitching - for my jacobean embroidery picture.